Sveiki,
Pirmasis šiųmetis
Scanoramos filmas, kurį pamačiau buvo britų režisierės Sally Potter juodojo humoro
drama „Vakarėlis“ (angl. The Party) (2017). Tai jau trečiasis režisierės
filmas, kurį mačiau. Prieš tai padarė gerą įspūdį „Orlando“ (1992) ir kiek
blankesnis filmas „Džindžer ir Roza“
(2012).
„Vakarėlis“ stebina nuo
pat pirmųjų kadrų savo stambiais sodriais juoda-balta vaizdiniais, tokiuose
filmuose aktoriai gali demonstruoti savo meistriškumą kiek tik gali, o
režisierei pavyko susikviesti prestižinius aktorius – Patricia Clarkson,
Kristin Scott Thomas, Timothy Spall ir kt., kurie iš esmės kuria juodo humoro
prisodrintą dramą. Vieno veiksmo filmas viename prabangiame britiško stiliaus
name, kur aktoriai juda tarsi molekulės iš esmės lyg ir nieko naujo. Tiesą sakant,
priminė keletą filmų, ypač R. Polanskio „Kivirčą“, ar net J. Dolan „Tai tik
pasaulio pabaiga“ tik šįkart S. Potter, kuri, beje, pati parašė šiam filmui
scenarijų, kuria kur kas margesnius personažus: besilaukiančios trinukų lesbietės,
svarbias gavusi politines pareigas neištikima žmona, į depresiją paniręs
neištikimas sutuoktinis, narkotikus šniokščiantis ir keršto ištroškęs šeimos
draugas bei meditacijų guru... Keistas kokteilis, tačiau juos vienija britiška
kultūra, kitais atvejais atrodytų, jog jie iš skirtingų planetų.
Ką galima papasakoti, kai
filmas viso labo vienos valandos ir vienuolikos minučių? Žinokite, užteko
sočiai ir nebuvo nereikalingo pauzavimo
ir užtęsimo. Daug ką davė jau žinomų aktorių gausa, nuo kurių sunkiai sekėsi
atplėšti akis. Filmas gana teatrališkas, tačiau daug ką atperka taiklus juodas
humoras, nuo kurio kvatojo pilna salė. Smagu, kad pati režisierė filmo
pradžioje visiems Scanoramos žiūrovams siuntė išskirtinius linkėjimus, tad
šalia to bambėjimo, kad moterų režisierių tiek mažai, manau, galima
pasidžiaugti, kad vienu pagrindiniu filmų Scanoramoje tapo moters režisierės
darbas.
Filmas įtraukiantis,
juokingas ir tiek pat graudus. Filmas kaip literatūros kūrinys, kuris, jau
kažkas iš lietuvių kino kritikų pastebėjo, gal net dar geriau atrodytų kokioje
nors teatro scenoje, atrodo, jog jis sukurtas pagal pjesės principus. Tokių filmų
atsiranda daug ir tokius aš mėgstu, tačiau visumoje, atsitolinus, visgi
karnavališkų charakterių kokteilyje istorija nieko daugiau nepasakoja tik tas
pačios muilo operos meilės seilės
potekstes. Ir visgi, labai įtraukiančios muilo operos!
Mano
įvertinimas: 8.5/10
Kritikų vidurkis: 73/100
IMDb: 7.2
Jūsų Maištinga Sieka
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą