Eurovizija 2017: Antrasis pusfinalis (įspūdžiai ir komentarai)

Sveiki, 

Apie antrąjį šių metų „Eurovizijos“ finalą neturėčiau absoliučiai ką kalbėti, kadangi nepagavau nė vieno muzikinio kūrinio, kurį „paimčiau“ iškart besąlygiškai į savo klausomų kūrinių sąrašą, nors laidos komentatoriai tvirtino, kad šis pusfinalis kur kas stipresnis už praėjusį. 

Kitą vertus, dar sykį bežiūrint pasirodymų įrašus, gali šmėkštelėti, kad mano puikiosios ausytės kažką praklausė ir neatkreipė dėmesį į kokį nors šedevrą (kas mažai tikėtina). Ir pirmasis dalykas – baltarusų pasirodymas nutraukė ištisą nesėkmių seriją, nes jau buvo galima sakyti, kad šiai šaliai šis konkursas tikros kapinės, bet tik ne šįkart, country stiliaus daina pristatoma tarsi kaimo Jurgio ir Onutės susitikimas ant vandens liepto ir pradėjo kažką rujodami baubti, dar įpinami pasakų motyvai, tačiau kūrinys siaubingas, pirdolinčiau juos lauk.

Bulgarijos atstovas, kuris pasirodė prieš lietuvius, parodė gana madingą numerį, kuris nepaliko abejingo daug ką. Ir iškart atlikėjas įsivėlė į skandalą dėl Krymo ir tikriausiai bus ukrainiečių pasiųstas už konkurso borto (bent jau to daug Kijevo gyventojų norėtų). Pats pasirodymas manęs nesužavėjo ir daina ne ta, kurios norėčiau klausytis, tačiau tenka pripažinti, kad tai vienas geresnių šio vakaro pasirodymų.

Štai kroatas, dainuojantis dviem rakursais (klasikiniu ir ale popsą) daugiau man kėlė juoką ir tie ale suderinti stiliai ir dainavimo manieros taip patiko kai kam, kad nubalsavo jį į finalą, o aš, tiesą sakant, jam net „Eurovizijoje“ nebūčiau leidęs lipti ant scenos, nes klausėsi neskaniai, o žiūrėjosi juokingai, tarsi silkė su braškių padažu. Štai besišypsantis austras, pasėdėjęs ant metalinio mėnulio, labiau priminė Justin Timberlake karjeros pradžioje, pats žiauriai mielas, tačiau vėlgi kūrinys ne tas, kurio norėtųsi klausytis.

Tikriausiai norvegas ir buvo šio vakaro vinis – nei paklykavimų, nei efektų, tiesiog viskas modernu, madinga, šiuolaikiška ir gal dėl to pirmu taikiniu į finalą. Aišku, galima kabinėtis prie skrybėlės ir daug kitų dalykų, tačiau kūrinys išties geras. Štai vengrų čigonai iš pradžių visai nepatiko, išskyrus tos čigonės šokį su skara, bet įtariu, kad etniniai motyvai vis dar egzotika ir įdomu patiems suvienodėjusiems europiečiams, nes kitokio paaiškinimo, kodėl šis kūrinys nukeliavo į finalą (dėl repo intarpo?) neturiu. Nors iš jo ilgesingo „ooooo“ galima sukalti šokių muzikos remiksinį šlagerį.

Geltonos suknelės savininkė iš Šveicarijos atliko beveik beyoncišką kūrinį, tik buvo žiauriai statiška, todėl šiek tiek nuobodi. Daina paklausoma ir tikiu, kad atrastų savo klausytoją. Iš esmės tai ne pats prasčiausias kūrinys, bet tas, kuris, sakyčiau, užpildo tarpą tarp neklausomų nesąmonių ir labai gerų kūrinių. Estai beveik visada nusiunčia superinius kūrinius ir tiesiog galima juos kasmet rinkti ir kolekcionuoti, jie saviti ir įdomūs, tačiau šiųmetis duetas lyg ir norėjo atkartoti prieš dvejus metus patirtą duetų sėkmę, tačiau kūrinys nebuvo toks geras, kokio buvo galima tikėtis, tačiau klausytis tikrai galima, ko nepasakysi apie keistą vaikino žvilgsnį pasirodymo metu, nes atrodo šaržiškai neskanu ir persistengta demonstruojant charizmą, kurio jis neturi. 

Vaikišku balseliu dainuojantis atstovas iš Airijos man asmeniškai patiko – lyg Mažasis princas, tačiau oro balionas kažkoks pernelyg pigus pasirodymui. Europai jo kūrinys tikriausiai nepatiko, nes jis nepraėjo į finalą. Iš esmės būčiau jį siuntęs į finalą dėl gaivaus ir kitokio muzikinio oro gurkšnio. Štai apie Danijos atstovę, kuri pateko į finalą, sunku ką ir pasakyti, nes pusę dainos pradiskutavau dėl jos priekinių dantų tarpo ir bandžiau prisiminti visus atlikėjus, kurie turi tokį tarpą, o tai rodiklis, kad kūrinys absoliučiai nykus, o balsas, bent jau man, nemalonus ausiai, skamba gal ir gerai, tačiau jis sunkiai iškniauktas ir nėra lengvumo, kurio norėtųsi. Todėl vis dar į finalą siųsčiau airių Mažąjį princą.

Nyderlandų trijulė, kuri priminė mūsų lietuvaites „Queen of Roses“ visgi patiko Europai ir jos pateko į finalą. Pasirodymas tvarkingas, vis galvojau, kodėl jos ne vienodai apsirengusios, viena su kelnėmis, kita su didžiule iškirpte ir t. t. Bet tai ne uniformų karai, tačiau kūrinys, tiesą sakant, nekabina, primena animacinio filmo užpildymą, o tokie kūriniai man niekada iš miuziklo nepatiko. 

Paskutinis pasirodęs Izraelio atlikėjas norėjo pademonstruoti beribį pasitikėjimą savimi ir derintis prie kūrinio, tačiau kažkodėl man padvelkė vidiniu narcizmu, o vokalas gal ir geras, tačiau vėl suskambo man neskaniai, pernelyg sunkiai kietai ir trūko tiesiog lengvumo, lyg liežuvis būtų kalamas ant priekalo, tai nesutrukdė jam praeiti į finalą. Ar nebus čia kalti seilę varvinę gėjai? Kaip visada. 

San Marino duetas su blizgiais treningais iš turgaus bandė užvesti pigia ir jau bent penkiolika metų atgyvenusia dainos aranžuote, kuri turėjo dvelkti laisve, ritmu ir gera nuotaika. Tiesą sakant, žiūrint į juos ir dvelkė, tačiau kas beklauso tokių kūrinių? Visumoje atrodo viskas pigiai ir visiškai nenuostabu, kad San Marinas ir vėl liko prie suskilusios geldos. Kadangi šioje šalyje daug dainuojančių nėra, atlikėja galės kitąmet atvažiuoti penktą kartą ir atvežti, pvz., jau kabaretinį ar operinį kūrinį, kol atspės konkurso receptą. Štai Rumunija receptą tai surado, nes pateikusi keistų stilių plakinį pateikė crazy kūrinį, kuris gal ir keistai skamba mano ausims, bet nesistebiu jų sėkme ir patekimu į finalą. Ir tebūnie, nes labai derinasi prie eklektiškųjų vengrų.

Maltos dainininkės balsas labai gražus ir apskritai malonu klausytis. Tai viena iš tų atlikėjų, kuriai nereikia vaidinti perdėtos divos, ji tokia yra ir viskas, bet kalbant apie patį kūrinį – taip, jis gražus, dievaži, galima klausytis savo malonumui, tačiau jos nepatikimas į finalą, manau, susijęs su tuo, kad Malta neturi stiprių ją palaikančių kaimynų, todėl ji privalo kaskart atsiųsti pritrenkiančiai gerus kūrinius, kad patektų į finalą, kaip tai padarė pernai. Pirmoji pasirodžiusi Serbijos atstovė labiau priminė kojas šiltnamyje, nes agro plėvele aptvertos kojos atrodė juokingai, dar juokingiau ant grindų besivoliojantis šokėjas, o daina? Nuo tokios dainos norisi jau perjungti kanalą, jau geriau Serbija grįžtų prie etninių savo šalies kūrinių, nes lygiuotis su tokiais kūriniais į pop Vakarų kultūrą gėda pelėda. 

Na, ir mūsiškiai. Savo nuomonės nekeisiu – mūsų kūrinys patiko dar atrankos metu, tačiau galbūt tas atlikėjos unikalumas gerokai kontekste aptirpo, kaip tai nutiko ir Latvijos atstovei. Tina Turner primenantis Vikos vokalas išties labai patinka, nors didžiojoje scenoje, pripažinsiu, pirmoji dainos pusė nesuskambėjo taip tvirtai, kaip per mūsų atrankas. Kai kas kaltina techninius dalykus, bet manau, kad tai buvo tiesiog atlikėjos jaudulys. Nepatekimas į finalą irgi nestebina, nes lažybininkai ją grūdo į topo galą, tačiau skųstis neturėtume, nes per paskutinius 10 metų į finalus patekdavome išties nemažai. Pailsėkime ir tiesiog pasimėgaukime kūriniu. 

Ar dar bereikia apibendrinimo? Pernykštė „Eurovizija“ man patiko labiau, kadangi buvo man labiau priimtesnių kūrinių, kuriuos galiu pasiklausyti ir šiandien. Šiemet tokių dainų nėra daug. Pastebėjau vieną tendenciją – daug žanrinių kokteilių, kurie neretai (bent jau man) nepatinka ir atrodo neskaniai.

Patikęs airis:

Daug sukritikavau vengrų dainą, tačiau kažkuo ji man ir patiko:

Keistieji rumunai:

Norvegas:

Jūsų Maištinga Siela