Serialas: "Sostų karai" (Sostų žaidimas) / "Game of Thrones" (2 ir 3 sezonas)

Sveiki, skaitytojai,

Šiaip paprastai taip nedarau, turėjau šį įrašą padaryti iškart pažiūrėjęs antrąjį „Sostų karų“ (angl. Game of Thrones) sezoną, tačiau taip įsitraukiau į šį serialą, kad neužfiksavau, kaip greitai jau ėmiau krimsti trečiąjį sezoną ir jau viskas tapo nebesustabdoma, tad šį įrašą darau dviejų sezono bendrą, jame atskleidžiamos tam tikros turinio detalės.

Vis prisimenu, koks buvo neigiamas įspūdis, kai prieš kelerius metus pradėjau žiūrėti šį serialą ir tą nepamatuotą atmetimo reakciją. Dabar suprantu, kodėl ji tokia buvo. Iš esmės istorijos ir linijos labai išskaidytos, veikėjai skirtingose geografinėse zonose bando kaip nors daryti įtaką kitiems, tačiau pačių fiziniai kūnai retai susikerta. Labiausiai „atplyšusi“ Drakonų motinos linija, kuri sudėtingai, bet užtikrintai artėja prie septynių karalysčių, taigi, kartais atrodo, kad tai septynios siužetinės linijos, kurios vieną kitą tuoj praris. Tačiau suteikęs antrąjį šansą, tapau kantrus, netgi sakyčiau, labai susidomėjęs tomis padrikomis istorijomis, kurios sukuria nuostabiai geografiškai išgaubtą „Sostų karų“ pasaulį, todėl kirba tik viena: tai išties vienas didingiausių ir ambicingiausių serialų per žmonijos istoriją.

Iš esmės tiek antras, tiek trečias sezonas susižiūrėjo be pertrūkio, todėl negaliu pasakyti, kuris sezonas stipresnis, tačiau kad trečiojo sezono finalas mane nustebino, tai tikrai. Įspūdis toks, kad karalių itin daug, tačiau jie krenta kaip musės, „išdygsta“ nauji ir net gaila, kaip šitaip istorijos, kurios buvo kuriamos po tris metus, nugaišta viduryje serialo. Įdomiausia tai, kad, rodos, tuoj kažkas pasieks tikslą, tačiau įvyksta kažkas netikėto panosėje ir tuoj kas nors nužudomas, įkalinamas ar nukankinamas. Pozityviai iriasi į priekį Drakonų motina, kuri pakeliui išlaisvina vergus, jos nesuteptųjų kariauna išties įspūdinga ir primena negailestingai „ugdytus“ vergus iš tokių filmų kaip „300“ ar „Nemirtingieji“. Išties Drakonų motina yra viena favoričių ir kartu tikriausiai nuobodžiausių, nes ir taip aišku, kad jai pavyks galiausiai persikelti per Siaurąją jūrą ir pasiekti savo, o gal nepavyks? Kas žino.

Štai karalių ir lordų intrigoms Pietuose nėra ribų. Ypač kartais baugina geležiniame soste sėdintis jaunasis sadistas, kuris, niekaip nesupranta savo karališkojo bukumo, mamytės sūnelis. Ne ką geresnė ir jos mamytė, tačiau anksčiau ar vėliau, net neabejoju, kad jiems lemta nusiristi nuo sosto. Netgi galvojau, kad tai nutiks greičiau, tačiau klydau. Ir apskritai kažkaip serialo siužetai „einasi“ įdomia linkme, mat, gerieji veikėjai, turiu galvoje, atsidavusių šiauriečių Starkų giminę, - krenta kaip musės nuo klastingųjų, o piktieji (ne visi) Lanisteriai kažkaip klesti, na, išskyrus Džeimiui, kuriam nukirto ranką. O jau jo užmegztas romanas su riteriškai atrodančia Briana buvo pernelyg nuspėjamas žingsnis, nors ir malonus.

 Pasakykit, ko nesuerzino šitas karaliūkštis? 

 Gražuolės aktorės gal kadre ne visada gražios, bet šventėse...

 Nuo antrojo sezono pasirodė ir nauja Džono Sniego mergužėlė laukinė.

 Yr problemų?

 Drakonų motina.

 Kadras iš 3 sezono finalo. Robas Starkas su žmona.

 Kastravimo ir kankinimo momentai. 

 "Sostų karų" žemėlapis.

 Žynė Melisandra.

 Viršeliai.

 Briana. Vis galvojau, į ką man ji panaši, kol toptelėjo, kad į Žaną d'Ark, tačiau tik dar vėliau nušvito, kad ji turi panašumų su Tilda Swinton.

 Arija.

 Dar vienas susitikimas.

Kas dar stebino? Naujų veikėjų ir vietovių atsiradimai. O jau frazė „naktis baugi ir kupina pavojų“ tapo kaip koks prakeiksmas, kuris taip dažnai tariamas lūpose praranda skonį, tačiau raudonplaukė žynė, kuri labai gerai kone „telenoveliškai“ manipuliuoja vyrais, grotose gimdo baisius monstrus, išties įdomi. Stebina, kad itin nemažai laiko skiriama ir jaunajai Arijai, kuri visa prarūgusi purvuose keliauja į Žiemakrytį ir, regis, ši istorija visai įdomiai žiūrisi, kaip ir ta puikiai bauginančiai kompiuterine grafika sukurta numirėlių armija, slenkanti link sienos iš giliausios šiaurės... Ir apskritai, ko aš čia aušinu savo klaviatūrą, nes serialas tikrai kaip šachmatų partija: geras ir kokybiškas, kurį nekantrauju sužiūrėti iki paskutinės minutės, todėl filmams, jaučiu, nelabai ir beliks laiko.

Po trečiojo sezono finalo, kai Starkų ir vilkų dar labiau sumažėjo, netgi pasidarė strategiškai įdomu, kas atsvers Šiaurės, kai praktiškai „geriečių“ nebeliko. Taip pat įdomu, kas kankina paslaptingai pagrobęs ir iškastravęs Starkų „globotinį“? Apskritai didžiausia intriga bus tikriausiai tie laukiniai numirėliai, ateinantys į gyvenamuosius rajonus, todėl visai tikiu, kad bent jau šeštajame sezone tikrai sulauksiu lemtingų šių istorijų susidūrimo. Na, bet kol kas kimbu į ketvirtą sezoną.

Antrojo sezono anonsas:

Trečiojo sezono anonsas: 

Interviu su aktoriais, pristatant 3 sezoną:

Jūsų Maištinga Siela