Filmas: "Nuotaka" / "La Novia"

Sveiki,

Grįžtu prie nepriklausomo rimto kino ir peržvelgiu dar nematytus „Kino pavasario“ filmus. Šįkart teko pamatyti Gojos apdovanojimams nominuotą ispanų režisierės Paula Ortiz filmą „Nuotaka“ (ispan. La Novia) (2015), kuri vienus lietuvius labai sužavėjo, o kitus labai nuvylė. Tiesą sakant, nieko šios režisierės nesu matęs, tačiau tas, kas „prisikasa“ iki Gojos, man visada rūpi ir smalsu sužiūrėti, juolab, kad labai mėgstu ispanų kiną.

„Nuosaka“ iš esmės siužetu yra banaliausia, ką esu paskutiniu metu matęs – siužetas absoliučiai primena „Telemunda presenta“ studijos Lotynų Amerikos muilo operą – meilės trikampio formulė, du vyrai dėl vienos moters suremia pečius. Sakyčiau, nuobodu ir net pats velnias nenuvarytų žiūrėti tokio šlamšto, bet... Bet! Filmas unikalus savo ypatinga estetine raiška. Labai gražiai nufilmuotas, operatoriaus dėmesys subtilumui, aistrai, pagrindinės veikėjos akims ir jos emocijoms. Gal kai kam pasirodys filmas pernelyg emocionaliai perspaustas, o vaizdai pernelyg poetiški, tačiau, bent man, jie labai patiko. Nuostabaus grožio aktorė Inma Cuesta sukūrė stulbinamą veikėją, pilną kančios ir pasimetimo. Gražus apšvietimas, dėmesys judesiui ir garso takeliui kelia apskritai pasigėrėjimo jausmą.

Vis galvoju, ar gali būti geras filmas be gero siužeto? Tikriausiai „Nuotaka“ tikrai nėra šedevras, tačiau retai raiškos priemonės ištraukia filmą iš purvyno. Dejuojantiems, kad filmas pernelyg dvelkia muilo opera, reikia priminti, kad pjesė parašyta paties F. G. Lorcos XX a. pirmoje pusėje, todėl nereiktų pernelyg peikti aistringų pliūpsnių. Kad ir kiek besurasčiau visai pagrįstų priekabių juostai, ji vis tiek man labai patiko, todėl rekomenduoju kino gurmanams (ir ne tik) patiems „pasimėginti“, net neabejoju, kad iš būrio žiūrovų irgi atsiras įvairiausių nuomonių. Bet kokiu atveju, filmas nėra prastas, labiau, manau, lems šiaip „skonio reikalas“.

Mano įvertinimas: 8.5/10

Nuoroda į „Kino pavasario“ puslapį: ČIA

IMDb: 6.8

Jūsų Maištinga Siela