Filmas: "Beprotybės nasruose" / "In The Mouth of Madness"

Sveiki, skaitytojai,

Seni geri siaubo filmai, ak, kaip jie kartais vilioja po sunkių darbo dienų prieš miego, kai norisi vai kitokių emocinių įkrovų. Žinau, tokie filmai nesimėto pakelėmis, tad noriu šįkart vieną tokį filmą išgriebti iš pakelės ir pakomentuoti amerikiečių režisieriaus John Carpenter filmą „Beprotybės nasruose“ (angl. In the Mouth of Madness) (1994). 

Na, filmas, bent jau man, iš esmės pateisino savo pavadinimą, nes iš tikrųjų scenarijus beprotiškas ir geras, primenantis S. Kingo siaubo romanų siužetus. Gal šiame filme dabar atrodo ne viskas gerai su scenarijaus realizavimo, ypač padarai ir toji senoji moteris su čiuptuvais atrodė klaikiai dirbtina, tačiau didžioji filmo dalis visgi sėkmingai išlaikiusi senųjų gerųjų siaubo filmo elementus. Galbūt čia rasime daugiau mistinių elementų, nei paties siaubo, tačiau netgi patys mistiniai dalykai primena „Košmaras Guobų gatvėje“ idėjas – skeptikas tyrėjas ima tapatinti šią realybės pusę su siaubo romanų siužetais ir šios realybės ima persipinti. Galiausiai nebeaišku, kur viskas realu, o kur tik knyga, nes viskas tampa pernelyg tikra...

Iš viso filmo man labiausiai patiko siužetas. Jis iš tikrųjų kažkaip užkabino, nors pirmosios 10 minučių nebuvau nusiteikęs žiūrėti, netgi kirbėjo kuo greičiau išjungti, tačiau po to įsivažiavau ir, ačiū Dievui, filmas nėra ištęstas ir labai ilgas, tai irgi savotiškas pliusas. Senas geras veteranas aktorius Sam Neill pratęs prie trilerių ir tokio tipažo vaidmenų, todėl jautėsi kaip žuvis vandenyje. Šiaip filmą vertinu gana gerai. Ne šedevras, tačiau galiu pasakyti, kad aplenkia nemažą dalį šiandienos siaubo filmo produkcijos.

Mano įvertinimas: 7.5/10

IMDb: 7.2

Jūsų Maištinga Siela