2015 m. gruodžio 10 d., ketvirtadienis

Aktualijos: Nacionalinė kultūros ir meno premija šiemet įteikta Andriui Užkalniui, Monikai Šalčiūtei ir Egidijui Dragūnui (SEL'ui)




Sveiki,

Ar čia man vienam Lietuvoje darosi ankšta? Reikia paburbėti ir būtinai „ant viso svieto“. Paskutiniu metu man, tiesą sakant, per daug Užkalnio. Užkalnis tą, Užkalnis aną... Užkalnis papeikė, Užkalnis sukritikavo, Užkalnis nusispjovė, Užkalnis sumalė į miltus, Užkalnis tyčiojasi, Užkalnis prieš patyčias... Žodžiu, Už to Kalno Užkalnis ir galėtų pasilikti, pasistatyti sau pirkią, priimti kokią Moniką Šalčiūtę, kuri gamintų maistą, įsirengti prabangų restoraną, užkandžiauti žmonėmis ir politikais (lyg politikai ne ta pati mėsa? žinoma, ne, skanesnė.).

Lygiai taip pat galiu pasakyti apie Egidijų Dragūną. Na, kiek gi galima apie jo sezoninį vairavimą neblaiviam? Prabraukia pro arenas, susimoka baudas, labdarai numeta, užgeria, sėda į automobilį, važiuoja pas policininkus ir vėl tas pats per tą patį, o mums linksma ir gražu. Žinoma, kol nenudauš kokios per pėsčiųjų perėją ėjusios mokinukės, kuri rankoje nešėsi žalią popieriaus lapą, ant kurio nupiešta jauki boružėlė, gal dar aukščiau ir saulytė išlindus, kruopščiai nupieštos gėlytės... Šitas istorijas mes žinome, bet ne, mums reikia skandalų, sekso, alkoholio ir kraujo! Todėl reikia ir girto važinėjančio SEL‘o ir Užkalnio apsilankymo restoranuose ir, neduok Dieve, kebabinėse, kad spauda galėtų skandalingai užrašyti ką nors iššaukiančio.

Kur kas įdomiau, kaip Norvegijoje Darius Samaitis rado pieno butelyje tarp miškų pragulėjusį apie 65 metus piniginį lobį! Kodėl neįvyko šiemet Mis Lietuva 2015 rinkimai – juk tai kriminalinio lygio išpuolis prieš grožį. Kol rašiau pirmą pastraipą apie Užkalnį, – šmaukšt! braukšt! – paskelbė Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatus. Žinoma, mane labiausiai domina literatūra, nes kad ir kaip mėgčiau teatrą, jame lankausi itin retai (kokios kainos!), todėl ir aktorių vardai lieka neravėtas miškas. Šiaip džiaugiuosi, kad eseistė Giedra Radvilavičiūtė gavo premiją. Argi ne puiku!? Bet kam tikriausiai tai rūpi, nes mano postų jau seniai facebook‘e niekas nebelaikina, įdedu kaip į kokį pieno butelį žinutes apie kultūrą, meną, mokslinius tyrimus, atrastas planetas ir išsiunčiu į internetinį kosmoso vandenyną, nes niekam tai nebeįdomu, niekas net neskaito, o štai kaip kebabo padažas užtiško iš to paties facebook‘o laimėtų marškinėlių, tai to superinio įvykio fotografija įmesta į srautą iškart sulaukia daugybės nykščių į viršų. Sakysite, kas per draugai sėdi mano facebook‘o ratelyje (dievaž, kaip kokioje sektoje! bažnyčioje?), tie patys Radži, Užkalnis, žmogaus teisių aktyvistai, rašytojai, ponai, tinginiai, klubuose susipažinę su manimi, giminaičiai savais interesais ir vaikystės klasiokai, kurie sėdi savo novergijose ir skrodžia žuvį, nes ne kasdien jiems pavyksta rasti šlamančių pieno buteliuose.

Sakau, Jums, kad norint, kad kažkas kažką pasakytų apie Nacionalinę kultūros ir meno premiją arba bent jau palaikintų, reikia premiją įteikti Užkalniui ir SEL‘ui su Šalčiūte – už skvarbią visuomenės analizę ir eseistinių tekstų kokybę.

Jūsų Maištinga Siela

1 komentaras:

  1. Nu jo man ir Užkalnio ir Selo smarkiai per daug paskutiniu metu. Selo tai jau kokius 1,5 metų per daug, kai ištisai skelbiami straipsniai apie būsimus koncertus su jau vemti verčiančia fraze "Bus daug garso ir šviesų...", kurią aišku pamini ir ko ne kiekvienas komentatorius pasisakantis po straipsniu. Bet kita vertus, teisybę sako, juk be tų šviesų ir garso daugiau nieko gero ten ir nėra. Šalčiūtės jau kaip ir mažėja pastaruoju metu, tfiu tfiu tfiu per kairį petį.

    AtsakytiPanaikinti