Filmas: "Baltas Dievas" / "Fehér isten" / "White God"

Sveiki, skaitytojai,

Tęsiant apie vengrų kiną, noriu pakomentuoti neseniai matytą filmą „Baltas Dievas“ (vengr. Feher Isten) (2014), kuris Tarptautinėje Kanų kino festivalyje pelnė specialųjį žiūri prizą. Na, o aš su vengrų režisieriumi Kornel Mundruczo susipažinau seniai, gal prieš kokius septynerius metus, kai per „Kino pavasarį“ buvo rodytas jo vaidybinis filmas „Delta“, kuris, beje, man patiko, todėl nė nedvejodamas režisieriui suteikiau šansą vėl mane pakylėti vidurio Europos kinu.

„Baltas Dievas“ išties puikus filmas, turintis emocionaliai suręstą scenarijų. Tikriausiai nedaug europietiško kino, kuriame herojais tampa gyvūnai. Įdomiausia tai, kad šunys filme buvo tikri benamiai, dresiruoti keturis mėnesius, o aš vis žiūrėdamas įsivaizdavau, kaip šunų šeimininkai stovi šalia operatoriaus ir liepia atlikti veiksmus. Pasirodo, nieko panašaus, nors pats režisierius prisipažino, kad dirbti su šunimis nebuvo lengva. Tiesa, visi šunys po filmavimo surado savo naujus šeimininkus...

Grįžtant prie filmo, nori nenori imi lyginti su holivudiniais filmais apie gyvūnus. Šis toli gražu neskirtas pramogai, jau vien pirmieji vaizdai iš galvijų skerdyklos gali sukelti atmetimo reakciją, bet vėliau konstruojama mergaitės ir šuns analogiška išlikimo ir sužvėrėjimo istorija. Aišku, pats finalas holivudiškai žavingas, tačiau seno gero europietiško kino kur kas daugiau. Stiprus scenarijus, epinis pasakojimas, paralelinės idėjos apie mergaitės gyvenimą ir brendimą, šuns treniravimas ir perauklėjimas „geros širdies“ išties stebina, kaip ir pačių šunų antplūdis į nesuvaldomą Budapeštą. Dinamiškas filmas, kuris manau patiks tiek gurmanams, tiek paprastiems žiūrovams, o ir emocijų Jums tikrai garantuoju, jeigu pirmąjį filmo dalį labai užsigeisite įsigyti šuniuką, tai per antrą valandą galite labai greitai persigalvoti.

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 80/100

IMDb: 6.9

Jūsų Maištinga Siela