2014 m. gruodžio 4 d., ketvirtadienis

Bemiegės naktys su Frida, Jurga ir Virginia




Sveiki,

Naktimis beveik nebegaliu užmigti. Nežinau, ar čia verta kaltinti užkalkėjusį mėnulį, plieninius lapkričio orus, Putiną ar Obamą, įpuvusią švietimo sistemą. Tikrai nežinau. Negaliu užmigti net per prievartą. Vartausi kaip žuvis keptuvėje, ima skaudėti šonus, o vėliau ir dūšią, kad tučtuojau reikia šokti iš lovos ir kažką daryti – šveisti vonią, pakeisti koridoriuje lemputę į taupiąją, palaistyti gėles, nusivaškuoti „šliūbinius“ batus, perkraustyti knygas iš vienos lentynos į kitą, bet labiausiai – rašyti, rašyti, rašyti!

Šis nepasotinamas alkis ima graužti po vidurnakčio. Akys „stačios“, burnoje kaupiasi plėšrūniškos seilės ir viskas. Daryk ką tu nori.

Paskutiniais vakarais pas mane ėmė ateiti trys mirusios moterys, kurios mirė kiek per anksti nei derėjo iš tikrųjų. Atšlubuoja lazda pasiramstydama ir užsirūkiusi it kaminas Frida Kahlo, miegančių drugelių plazdenimu atskrieja Jurga Ivanauskaitė, ateina pilnomis šlapių akmenų kišenėmis Virginia Woolf ir visos trys man įrėmusios metafizinius kalašnikovus graso apie jas parašyti. 

Klausiu jų – na, kaip? Kaip aš galiu imti ir apie jas parašyti? Vienu atsikvėpimu? Kokia forma? Kokia kalba? O jos man be atsako: „Rašyk! Rašyk! Rašyk!“ Ar būna pasirinkimų, kai pasirinkimų nebelieka?

Jūsų Maištinga Siela

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą