Sveiki,
Tęsiant aktorės Jessica
Lange filmų peržiūrą, šįkart „užšokau“ ant jos filmo „Prarasti Izaiją“ (angl. Losing
Isaiah) (1995). Sudėtinga ką nors komentuoti apie šį filmą. Tai filmas apie
motinystę, apie tai, ką reiškia būti motina, daryti motiniškas klaidas ir dėl
jų gailėtis. Filmas be jokios abejonės patiks daugeliui, ypač pačioms motinoms.
Iš pradžių filmas buvo
kiek abejotinas. Pirmieji kadrai gana stiprūs. Juodaodė moteris, palieka
konteineryje savo vaikelį, o pati nusisvaigina doze narkotikų, o vaikelis tuo
tarpu atsiduria baltaodžių šeimoje ir ten pasilieka ilgiems ilgiems metams, kol
biologinė motina jo nesusiranda... Žinote, tema išties labai kebli, nes žiūrint
filmą, imi galvoti, kurią pusę reiktų palaikyti? Biologinės motinos teises,
kuri visomis išgalėmis stengiasi sugrįžti į normalų gyvenimą, ar tos baltaodės
medicinos seselės, kuri tiek metų augino vaikelį kaip savo ir jam gali suteikti
socialinį garantą? Vienareikšmiško moralinio pasirinkimo nėra, todėl filme
viską sprendžia teisimas. Tik klausimas, ar teismas gali nuspręsti teisingai?
Bet ar kas nors paklausė, ko iš tikrųjų nori berniukas?
Filmas stiprus savo
tema ir emociniu, moraliniu fonu. Režisūra gal nėra kažkuo novatoriška,
originali, veikiau tradicinio tipažo, vidutiniška, bet vis tiek patiko. Vieną
įdomesnių vaidmenų savo karjeroje sukuria Halle Berry. Šiame filme ji atrodo
išties labai gerai. Tą patį galiu pasakyti ir apie Jessica Lange. Abi aktorės
kūrė moralines kolonas, priešpriešas, abi lošė teismo šachmatais... Visgi
visumoje, atmetus filmo siužeto moralinius klausimus, manau, kad filmas nėra
vizualiai įspūdingas, buvo galima netgi dar labiau viską aštrinti, galbūt
kažkoks kine vykęs „vidinis nusodinimas“ neleido prasimušti aktorėms ir pačiam
filmui į apdovanojimus.
Mano
įvertinimas: 7.5/10
IMDb: 6.4
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą