2014 m. sausio 12 d., sekmadienis

Filmas: "Laiškai Sofijai" / "Letters to Sofija"




Sveiki, kino mylėtojai,

Šiaip ilgai laukiau kino juostos „Laiškai Liucijai“ (Letters to Sofija) (2013), kurį režisavo Robert Mullan – apie tai, kodėl statyti apie Čiurlionį ėmėsi net ne lietuvis, manau, reiktų kelti atskirą diskusiją, bet tikriausiai net abejonių nekylą, jog Čiurlionis yra savo laikmetį pranokęs žmogus, kurio kūryba vertinama pasauliniu mastu, todėl prie jo prisiliesti nori ir kiti. Filmas jau kokį gerą pusmetį skandavo įvairius pasisakymus, – o nuomonių būta irgi įvairių, tačiau daugelis visgi filmą gyrė...

Man asmeniškai „Laiškai Sofijai“, pasakysiu tiesiai šviesiai, nesužavėjo, kaip nesužavėjo Kastuko ir Zosės meilės istorija, kuri kino juostoje, bent man, pasirodė gana sentimentali, vietomis persaldinta ir... Apskritai tai filmas net ne apie genijų kūrėją, ko galbūt daugelis kino gurmanų iš pradžių ir norėjo. Pats filmo pavadinimas net neturi aliuzijos į genijaus šerdį, tai filmas apie santykius, meilę, bet ne apie meną, kūrybinę kančią ir malonumą, to meto sudėtingas socialines menininko sąlygas ne tik kurti, bet ir išsilaikyti, ką be visa ko patyrė Čiurlionis, bet filmas ne apie tai... Sofija, kaip filmo personažas, yra lygiavertis su Čiurlioniu, o gal net vietomis ryškesnė. Režisieriui pavyko užčiuopti dviejų devyniolikto ir dvidešimto amžiaus sandūrą, parinkti kostiumus, bet jautėsi ir juostos skurdumas – vengta masinių scenų, kadrai arba uždari arba rodomi stambiu planu, bent jau man, ne tam, kad parodytų aktorių veidus ir jausmus, o kad retušuotų pakitusią Vilniaus urbanistinę aplinką. Filmas ne apie genijų, bet apie jo meilę taip pat pasirodė pernelyg romantizuotas, pernelyg atmiežta pasenusiu romantizmu, kai tuo tarpu Čiurlionis jau gyveno ir mąstė kaip simbolistas. Aišku, esama ir teisingų taktų, yra keletas tikrai puikių scenų, bet visumoje teko nusivilti. O jei atviriau ir nenorint nieko įžeisti – nepajutau filmo energetikos, temperamento, tempo, nepajutau išgyvenimo – jis buvo tik padrikas, vietomis pernelyg sentimentalus. Nė kiek man nebuvo gaila, kai caro pakalikai prie bažnyčios nušovė žmogų – viskas užfiksuota taip, lyg žiūrėčiau kažką bejausmio nufilmuota išmaniuoju ir įdėta į Youtube, nors čia tokia tragedija...

Patiko man Sofijos vaidmens atlikėja Marija Korenkaitė – ji buvo įdomi, graži, charakteringa, gležna ir kartu stipri kaip velnias, o štai Čiurlionio aktorius Rokas Zubovas man pasirodė pernelyg vientisas, jo charakteris nekito, pernelyg silpnai užfiksuota depresinis dailininko laikotarpis... Na, nežinau, kitiems gal filmas ir patiks, bet man jis kaip prastokas sausas vynas – gerti galima, bet ypatingom progom norisi kažko geresnio.

Mano įvertinimas: 6/10
IMDb: 7.5


Jūsų Maištinga Siela

5 komentarai:

  1. Vien tai, kad Rokas Zubovas ne tik genialus muzikas ir kompozitorius, bet ir pats tikriausias paties Mikalojaus Konstantino Čiurlionio anūkas - atperka viską. O Kastuko ir Zosės meilės istorija - autentiška ir jautri, netgi gal per intymi kino teatrui. Pasiskaitykite tikruosius jų laiškus:
    http://www.xn--altiniai-4wb.info/files/literatura/LH00/Mikalojus_Konstantinas_%25C4%258Ciurlionis._Lai%25C5%25A1kai_Sofijai.LH6301.pdf

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. www.šaltiniai.info/files/literatura/LH00/Mikalojus_Konstantinas_Čiurlionis._Laiškai_Sofijai.LH6301.pdf

      Panaikinti