Optimizmo žala - nemažesnė nei pesimizmo

Sveiki,

Svaime optimizmo perteklius ir gerų minčių bagažas gali būti žalingas. Padariau tokią išvadą dėl to, kad savo kailiu esu patyręs, kad fanatiškas blogų, negativių minčių absoliutus vengimas nuveda į aklavietę, asmenybės ir kritiškumo žlugimo. Labai atsargiai pradėjau žiūrėti į tas iš Vakarų išverstas knygas, kurios skatina teigiamą mąstymą, kad mintys yra mūsų kelrodė žvaigždė, mūsų likimas. Prisipirkę tokių knygų ir į savo galveles prisikrovę pozytyvumo galime išvis perdegti, o bet koks stresas gali tapti kaip didžiulis laužas.

Kad reikia mąstyti ir galvoti pozityviai tuo neabejoju, tačiau fanatiškumas gali privesti prie tos slinkties, kada save pradedame izoliuoti nuo realaus socialinio ir visuomeninio gyvenimo. Lygiai tas pats nutinka, kai permirkstame pesimizmo ir depresijos „voniose“. Nesakau, kad optimizmas turi vos rūsenti, jis, mano galva, turi degti, bet neperdegti. Nėrimas stačia galva į pozityvą gali baigtis pasimaudymu baseine be vandens. Sakau tai todėl, kad pats stengiausi gyventi maksimaliai optimistiškai, „mąstyti švariai“ ir vengti savo galvoje purvo ir viskas pasibaigė perdegimu bei antioptimizmo pliūpsnių atsaku.

Vidinė harmonija tėra tik optimizmo ir pesimizmo dėlionė. Nesėkmė tėra tik geras prieskonis sėkmės skoniui pajusti, todėl sakau sau, Maištinga Siela, nepersistenk liūdėdamas, lygiai taip pat ir džiaugdamasis, bet juk yra pasaulyje tokių žmonių, kurie gyvena vien kraštutinumais ir viskas, tačiau ar nuo to jie laimingesni, imdami emocijas iki dugno? Jau seniai tuo abejoju.

Jūsų Maištinga Siela