Jūsų Maištinga Siela
Amerikiečiai turi vieną puikų Nepriklausomo kino režisierių, kuris ir vėl
Kanų kino festivalyje pelnė bangą ovacijų. Tai Jeff Nichols, kuris pristatė dar
vieną naują kūrinį pavadinimu „Mudas“ (Mud) (2012). Prieš tai matyta jo
misterinė juosta „Slėptuvė“ pasirodė pernelyg apokaliptiška, nors sukurta
talentingai ir su baimingos jausenos apraiškomis, manau, kad „Mudas“ yra labiau
vykęs darbas. Bent jau man.
„Mudas“ – tai neabejotinai viena iš tų sunkiųjų amerikietiškų dramų,
nufilmuota pelkėse ir šiek tiek priminė „Laiškanešį“ (The Paperboy), tačiau čia
kur kas viskas realiau ir gyviau, natūraliau teka veiksmas. Ypatingai gražiose
vietose, nors ir labai pavojingose, nufilmuota drama apie besislapstantį
nusikaltėlį, kuris visiems laikams pakeičia bręstančių paauglių gyvenimus,
netiesiogiai atveria akis pirmosios meilės pažinimui, teisingumui. Tai filmas,
kuris sunaikina vaikystę, nutraukia naivumo pančius ir visiems laikams pakeičia
gyvenimą. Stiprus siužetas, puikūs aktoriai, nors dėl vaikų šiek tiek galima
kai kada abejoti, tačiau ir jiedu padarė pagirtiną darbą. Filme pasirodo daug
kam pažįstamas aktorius Matthew MoConaughey, kuris sukuria įtikinamą badaujantį,
išsigandusį ir galvą pametusį neatsakingą bėglį, antraeiliame vaidmenyje
pasirodo nevienadienį personažą atlikusi Reese Witherspoon, na, ir mažieji
berniukai-vyrukai, gerieji chuliganai.
Beveik visos jautrios juostos, kurios pereina per besikeičiančios vaikystės
nelengvą formulę – besiskiriančių tėvų sindromą, draugų praradimą, muštynes,
meilės paieškas. Kartais atrodo, kad berniukų gyvenimas toks pilkas ir
cementinis, pernelyg užslopintas griežto tėvo intonacijos, vasaros darbų,
nepamenu, kad aš būčiau patyręs tokią vaikystę. Bet gyvenimas yra gyvenimas ir
jame visokiausių vaikysčių ir tėvų būna. Ši gan niūroka juosta neturi
apokalipsinio prado, nežengia į žmogaus psichikos gelmes ir jų padarinius, o
tik gan iš tolo pasakoja ypatingą vasaros nuotykį, kuri atmiežta mirčių,
šiurkštumo ir vaikiško naivumo, kurio turi ne tik vaikai, bet ir suaugę
personažai. Tai be jokios abejonės vykęs filmas, nors iš pradžių skeptiškai
žiūrėjau, tačiau po valandos skepsis išgaravo ir netgi priminė rusų
režisieriaus Andrejaus Zvyagintsevo filmą-šedevrą „Sugrįžimas“ (2003).
Rekomenduoju gero kino gerbėjams!
Mano įvertinimas: 9/10
Kritikų vidurkis: 76/100
IMDb: 7.4
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą