2013 m. rugpjūčio 4 d., sekmadienis

Filmas: "Malholando kelias" / "Malholendo kelias" / "Mulholland Drive" / "Mulholland Dr."




Sveiki, kino mėgėjai,

Sunku išreikšti nevienareikšmiškus jausmus po filmo „Maloalando kelias“ (Mulholland Drive) (2001), kuris, kaip ir daugelis pastebėjo, apsuka galvą ir truputį susuka smegenis. O aš sakau: tai yra labai gerai. Man tai patinka. Žinoma, iš taip išgirtos juostos tikėjausi ypatingai daug, manau, kad ir gavau. Pasakysiu, kad man tas David Lynch („Tvin Pykso miestelio“ režisierius) buvęs nebuvęs, jo pavardė man nedominuoja kino industrijoje, tačiau po šios juostos viskas kiek keičiasi. Kriminalinių dramų kūrėjas sukuria išties mistifikuotą ir įtemptą juostą, kuria mėgausis tikri kino gurmanai, kur kas sunkiau turėtų būti su hamburgerių rijikais.

Filmas iš pradžių prasideda lyg ir „normaliai“, kažkas nuo kažko bėga, kažkas kažkur slapstosi, tačiau niekas nė įtarti negali, kad dalis įvykių išgalvota, susapnuota, suvaiduoklinta, sumisterinta. Nesu tikras, ar aš taip pat perkandau visos juostos esmę iškart, nes po seanso tikrai dar liko apie ką pamąstyti, sudėlioti viską į savas lentynėles, tačiau nusprendžiau, kad antrą kartą visgi žiūrėti nebenorėčiau, gal būtų pernelyg nuobodu – juk beveik 3 valandos trukmės! Realiai pagalvojus, visos šios talentingai suregztos istorijos variklis yra nežinomybė, kurią žiūrovas žūtbūt trokšta išsiaiškinti ir gale filmo pateikiama teatriniai ir mistiniai variantai, kad galiausiai trenkia ezoterika kaip su šlapiu skudurų per veidą. Džiaugiuosi, kad juosta taip ir neišsisprendė lengvai iki galo, tai garantuoja, kad filmas nevienadienis.

Filme pasirodo jaunoji Naomi Watts, kuri pagaliau savo karjeroje sukuria gan ryškų vaidmenį ir užsitikrina, kad visą ateinantį dešimtmetį kurs tikrai įstabius ir įsimenamus vaidmenis. Jokių priekaištų neturiu ir kitiems aktoriams.

Hipnotizuojantis kinas, kuris tinka pradėti pavakariais ir pabaigti vidurnaktį, aišku, jeigu paskui ryte nereikia į darbą ar į svarbius susitikimus. Filmas, manding, savo neišspręstomis paslaptimis man priminė S. Kubriko juostą „Plačiai atmerktos akys“ (1999), tik čia kur kas daugiau akivaizdaus mistifikavimo, prisilietimo prie Anapusybės pradas. Du galai: pirmoji racionalioji filmo pusė ir antroji – ezoterinė, galima sakyti yra gera formulė sėkmingam ir netikėtam kinui, būdinga D. Lynchui. Tai tikrai vienas iš tų perliukų, kurį norisi turėti savo videotekoje.

Mano įvertinimas: 9.5/10
Kritikų vidurkis: 81/100
IMDb: 8.0


Jūsų Maištinga Siela

1 komentaras:

  1. Sveiki,
    Nesutinku kad tame filme būtų nors dalis ezoterikos. Filmas gana įtemptas ir labai greitai prabėgantis. Jis įdomus. Smegenų ten niekas nesuka. Viskas gana paprasta. Visa tai paaiškina psichoanalizė.

    AtsakytiPanaikinti