2013 m. balandžio 4 d., ketvirtadienis

Gyvatnešis: gyvatnešio žvaigždyno priešistorė nuo Barbakano





66.

Gyvatnešio dangaus lopinėlis sužydi asteroidų kekėmis ir Žemė noriai šypsosi visada veninėmis lūpomis – mėlyna, iki skausmo ir džiaugsmo mėlyna.

Žiūrėk, atplaukia, kažkada sakei Barbakano papėdėje, kai gėrėme rūgštų vyną ir žiūrėjome, kaip pakyla oro balionai, - sakei, žiūrėk, vieną dieną į mus tėkšis kometa ir niekas daugiau nerūpės. Juokiausi, žinoma, kad juokiausi ir gėriau, žinoma, kad gėriau, kad mylėčiau tik dar stipriau ir tu bijojai, kad nuo meilės nebeturėsiu jėgų ir teks mane partempti namo.

Gyvatnešio sėklos tuoj trenksis į Žemę ir nebebus atmintyje jokio lopinėlio, kurioje sėdėtume kartu, nebebus jokių kelių, kuriais mane parvestum namo. Nebebus jokių atgal. Jokių.

Jūsų Maištinga Siela

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą