2013 m. sausio 31 d., ketvirtadienis

Kaip rašyti aktualijų CV?



Sveiki,

Šiandien Klaipėdoje atskilusi lytis nunešė 7 žmones ir niekas nepaklausė, ko nori mergaitė! Per pusmetį mūsų lietuviška visuomenė paseno, dabar jos amžiaus vidurkis 41 metai, o juokingiausia, ne, gal labiau graudžiausia tai, jei sulauksiu pensijinio amžiaus, šis skaičius bus toks aukštas, kad paprasčiausiai nebus pensijų ir reikės naujos sistemos. Žinoma, jei Venckienės katė nebūtų dingusi mistinėmis aplinkybėmis, galėtume teigti, kad Darbo Partija visgi klastojo rinkimų balsus, tokiu būdu užsitraukdama Biblijonio kerštingojo Dievo rūstybę. Cha! 

Jeigu būtų mano valia, aš išardyčiau primontuojamą Šimonių Ingridos krūtinę ir jau dabar pradėčiau kamšyti euro zonos skyles, štampuoti speneliais erotinius laiškus Kalėdų Seneliui ir prašyti geresnių metų, kurie vis ateina prastesni ir prastesni. Beveik pritariu savo mirusiai močiutei, kuri vis sakydavo, kad anksčiau gyventi buvo kur kas geriau, nesvarbu, kad sunkiau. Tą galvoja ir mano senelis, kad „prie ruso“ buvo mums labai gerai, nors aš kategoriškai – grybauskaitiškai nukertu, kad peza nesąmones ir nieko geriau už šio amžiaus, epochos ir nepriklausomybės beprasmybę, nieko geriau už nesibaigiančią Kedžio bylą, Kubilių, politiką, Mūtą Reilutytę bei smagias sirgalių ašaras, prakišus dar vienas rungtynes. Gaila tik gero šaldytuvo, krentančio iš studentų bendrabučio ketvirto aukšto, gaila nebent pačių senelių, nes jie nežino, kokiais tuštybių laikais gyvena, gaila, žinoma, ir mistinėmis aplinkybėmis dingusios Venckienės katės. Ar matėte ją? Tokią pusiau ryžą „Kisę“? Ne? Gaila.

Ir visgi, senstame linksmai, turime begalės rūpesčių, dar turime nelegalizuotą prostituciją, bet visada žinome, kur jų rasti, iškilus eksremaliais atvejais. Ei, ir nebebijokime, šiaip ar taip, viskas bus gerai. Bus gerai šiais metais, šį dešimtmetį, bus gerai ateinančioms kartoms, per kuriuos pagaliau susikryžminsime su naujomis rasėmis iš kosmoso – juk ten tiek daug gyvybės. Štai per paskutines savaites pasirašė tūkstančiai savanorių, kurie norėtų ir galėtų Marse įkurti pirmąją koloniją, be galimybės grįžti į Žemę, mėlynąją vandens planetą. Ne, Marse nenorėčiau gyventi, nenorėčiau palikti Žemės, kai dar nenuvažiavau pamaitinti alkstančių Afrikoje, kol dar neišsiaiškinau, ką aš čia veikiu ir kam rašinėju tuos baisiai nuodingus kliedesius. Mūsų eros Viešpatie, apsaugok mus nuo beprasmybės, nes nuo prasmės patys apsiginsime. Aleliuja! 

Jūsų Maištinga Siela

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą