2013 m. sausio 6 d., sekmadienis

Filmas: "Per žingsnį nuo šlovės" / "Almost Famous"



Sveiki visi,

Visai netikėtai teko pamatyti puikiai kritikų įvertintą filmą „Per žingsnį nuo šlovės“ (Almost Famous) (2000 m.). Tiesą sakant, muzikinio tipo komedijines dramas esu matęs ne vieną, paskutiniu metu tikriausiai tai buvo filmas „The Runaways“, kuris  man labai įsiminė, to tikriausiai tikėjausi ir iš „Per žingsnį nuo šlovės“, juolab kad filmas buvo neprastai įvertintas ne tik kritikų, bet ir pačių žiūrovų, tačiau kažkodėl man taip nenutiko. 

Filmas savu laiku buvo nominuotas ne vienam apdovanojimui, tarp kurių buvo laimėtas geriausias scenarijus Oskaro statulėlei. Taip pat vertėtų paminėti ir pirmąją ir kol kas paskutinę Kate Hudson nominaciją Oskarui, nors tiesą sakant, nelabai supratau, kodėl ji buvo nominuota, nes jos antraeilis personažas pasirodė truputį nuobodokas Oskarams, bet tikriausiai tais metais nebuvo iš ko rinktis... Iš esmės filmas nėra prastas, jį turėtų itin mėgti 6-7-8 dešimtmečių muzikos gerbėjai. Kadangi nesu tos epochos rokenrolo ir roko didelis gerbėjas ir ne itin domiuosi ta muzika, tai man filmas pasirodė šiek tiek dvasiškai nesuprantamas kaip epochos reiškinys. Tikiu, kad filmas stengėsi kuo tiksliau atkartoti praėjusias dienas, identifikuoti ir kuo realiau pavaizduoti „Stillwater“ grupės narius, jų bohemiškas gastroles bei jaunąjį žurnalistą, klajojantį su jais ir rašantį savo straipsnį „Rolling Stone“ žurnalui... Taigi filmas tarsi apvainikuoja ištisą muzikos epochą, bet man žiūrint, nelabai jautėsi ta dvasia, nors tos dvasios ir nežinau, tiesiog nuojauta sakyte sakė, jog ne viskas tame filme buvo apgalvota. Kai kurios detalės ir dekoracijos tikrai atspindėjo tą dešimtmetį, tačiau pasižiūrėjus į kai kurias kitas detales, kostiumus, merginų dažytus šiuolaikiškai plaukus, nė iš tolo nepriminė tų maištingų dienų, kuriuos esu regėjęs kituose filmuose. 

Tiesą sakant, man filme kažko pritrūko, vietomis buvo nuobodoka, nepasijaučiau nei kaip roko žvaigždė, nei kaip bohema... Tiesa, sukilo tik vienas noras – įsigyti patefoną, kolekcionuoti vinilines plokšteles, klausytis tos muzikos ir „kaifuoti“ nuo laikmečio ir jo skleidžiamos dvasios, tačiau filmas man asmeniškai toli gražu tuo nesužibėjo kaip kitiems...

Mano įvertinimas: 6.5/10
Kritikų vidurkis: 90/100
IMDb: 7.9



Jūsų Maištinga Siela

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą