2012 m. liepos 25 d., trečiadienis

Momentalusis aš



Sveikučiai,

Nusirpo trešnės virš mano vasarnamio. Šuo, išlindęs iš būdos, žiūri... Slenka laikas. Šaltis atsitraukia ir ateina karščiai ir aš, tikriausiai, esu. Tikriausiai esu momentalus, nes grožis ir laimė yra momentalūs. Tikrai. Todėl ir esu. Esu tarp dviejų širdies dūžių, tarp laikrodžio tik-tak, įspęstas žvirblis tarp dviejų lango stiklų, tarp akies mirksnių, tarp rudens ir vasaros, tarp lietaus ir sniego, tarp laimės ir liūdesio... Kažkoks sumaišytas, išvoliotas kaip kiaušinis po pesticidinius dažus.

Šuo žiūri, išlindęs iš būdos... ir trešnių nebėra. O kam lipti į medį, kai nebėra tikslo? Tik šiaip? Galbūt. Kam gyventi? Tik šiaip? Galbūt.

O šuo, išlindęs iš būdos, žiūri...

Jūsų Maištinga Siela,
Man galite parašyti: cirkininkas@gmail.com

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą