Filmas: "Pelenai ir sniegas" / "Ashes and Snow"

Sveiki visi,

Šiandien noriu pristatyti režisieriaus Gregory Colbert filmą „Pelenai ir sniegas“ (Ashes and snow) (2005 m.). Jau seniai interneto platybėse aptikdavau fantastiškų dvasingų nuotraukų ir nė įtarti negalėjau, kad jos iš tikrųjų yra kadrai iš nuostabaus filmo „Pelenai ir sniegas“, kuriam reikia ypatingai nusiteikti ir pasiruošti, nes šiaip filmo su popkornais ar apsistačius kavos puodeliais ar mamos uogienės stiklainiais nepatariu žiūrėti – prie filmo netinka užkandžiai, netinka jį žiūrėti ir prisirijus, o savo nelaimei – privalgiau plovo, o žiūrint tuos nuostabius norėjosi jaustis truputį alkanam...

Be jokios abejonės, kad ši dokumentinė „drama“ yra meditacinio pobūdžio filmas, skirtas išgyventi save ir Žemėje egzistuojančią išmintį ir evoliuciją. Žemė – pilna gyvybės, pradedant nuo vandens ir baigiant smėlynais ir juose visur esti žmogaus, jo buvimas, jo santykis su kitomis gyvybės formomis. Filmas buvo kažkas nuostabaus, nes nebuvau matęs nieko panašaus, na, šiek tiek gal priminė filmą „Gyvenimo medis“, vaizdų asociatyvumą, tačiau šis filmas yra skirtas totaliam išjautimui. Viename kadre taip užsižiopsojau, berods tai buvo kaip induistės maudosi su drambliais upėje, ir praradau laiko nuovoką... Filmas deklaruoją pagrindinę, sakyčiau, Visatos dėsnį – visi esame vienas kūnas. Labai nedaug teksto, o pastarasis aforizmų tipažo, kuris dar labiau subrandina filmo vaizdus, leidžia juos sujungti, išryškinti pagrindinę mintį. Be galo gražiai nufilmuotas – tai žmogaus ir visos Žemės nesibaigiantis šokis, puikus garso takelis ir sepijinė filmo spalva, Rytų kultūros filosofijų ir kultūrų dvelksmas.

Sunku pasakyti, ką išgyvenau žiūrėdamas, nes manau, kad kiekvienas tai išgyvena vis kitaip. Kitam filmas primins, koks jis vienišas pasaulyje, o aš bandžiau prisiminti, (filme kalbama apie prisiminimą), jog buvome banginiais, buvome drambliais, buvome vėjais, lupome persiką ir viskas yra mumyse, mūsų sielos įrašuose. „Rašau laišką savo svajonėms“ – sako filmo pasakotojas, įdomi mintis, jei sukūrėme svajonę, vadinasi, ji taip pat nori turėti kontaktą su mumis, kad ją puoselėtume, bendrautume su ja. Filmas pilnas virsmo, judesio, dvasinių aliuzijų... Ar bereikia pasakyti, kad filmą gali žiūrėti ir nemokėdamas kalbos, tiesiog mėgautis, nusiteikus tiesiog pasigrožėti vaizdais, idėjomis, spalvomis.

Mano įvertinimas: 10/10
IMDb: 8.4 

Jūsų Maištinga Siela,