Sveiki mano brangieji,
Pagaliau dar vienos Kalėdos. Laukiu jų, nors didelį metų dalį jų
nelaukiau... Tačiau, jos vis tiek ateina ir žiūrėk, vis tiek šypteli, pamatęs
žmones lakstančius dovanėlių, mojuojantį Kalėdų senį ar šiaip per plikledį
paslydusį žmogų su pirkiniais. Kalėdos. Pirmiausia išgirdęs tą žodį prisimenu
savo vaikystės Kalėdas – ilgas rytas lovoje prie televizoriaus, o aplink daug
daug mandarinų – žievių ir sveikų vaisių, kvepia vėsa ir, žinoma, šiokios
tokios dovanėlės. Vakare – nemirtingas filmas „Vienas namuose“... Ir tai
tikriausiai buvo Kalėdos. Mano Kalėdos, visada kažkas ypatingo būdavo tik
galvoje ir širdyje, kažkur lauke, giedrame nakties danguje, pagaliu braižant
sniegą ir laukiant mėnulio už horizonto, kažkoks keistas tikėjimas, apie man
ateityje numatytą likimą, Kūčių nakties burtus, eglės kvapu prisigėrusiame
kambaryje.
Ir tai tikriausiai yra Kalėdos. Stebuklas vyksta tik tada, kai patys jį
susikuriame. Didžiausias stebuklas – tai, kas aplinkui. Žinau, kad būna žmonių,
kurie Kalėdas sutinka vieni, pats tai dariau keletą metų ir žinokit, didžiajam
momentui išaušus – neskauda. Neskauda sutikti Kalėdas ir Kūčias vienam. Nebeskauda,
nes kažkas nusėsta ant tavęs tą ypatingą momentą ir pats pasąmonėje
išsigrynini. Šį momentą – čiumpi paltą ir leki pasižvalgyti į gatves, užvertęs
galvą vėl, kaip vaikystėje ieškai žvaigždžių, bet sunkiai tarp tų miesto lempų
sekasi jas pastebėti, bet vis tiek... Ir tai tikriausiai yra Kalėdos. Tai, ką
susikuri savyje, kokius ryšius palaikai su artimaisiais, kokie žmonės supa
tave. Ir tada net nebeklausi, kodėl esi vienas, tiesiog esi ir tai tikriausiai
yra geriau, nei būti per Kalėdas su netinkamais žmonėmis.
Šioms Kalėdoms grįžtu pas mamą. Lyg ir norom, lyg ir nenorom... Tikriausiai
yra Kalėdos. Ir tikriausiai reikia džiaugtis. Ir tikriausiai to nusipelnome.
Tad noriu palinkėti visiems to neapčiuopiamo Kalėdinio stebuklo ir kartu
mažytės savirealizacijos ten, kur jos trūksta. Noriu palinkėti, kad nieko per
daug nesitikėtumėte, nenoriu prifarširuoti bereikšmės vilties, o viltis, ji vis
tiek yra ir bus, niekas jos neatims, noriu geriau palinkėti savigestuliacijos į
save ir Pasaulį, pajusti tai, kad Pasaulis atliepia į sveikinimus ir norus, jei
ir tu jam suteiki to paties. Juk visi žinome, kad didesnė laimė yra dovanoti,
nei gauti dovaną. Bent jau man... Ir jeigu neturite ir negalite šiais metais
kažko dovanoti, tai padovanokite save, savo laiką, dėmesį, rūpestį ir meilę, ir
šventai tikiu, kad tai bus atliepta iš aukščiau. Ir jeigu netyčia, nebus kam to
padovanoti, tai tiesiog gali parašyti man laišką, išklausysiu ir atrašysiu į
bet kokį. Taip, gali padovanoti man laišką, jei jautiesi negerai, vienišai ir
galvoji, kad Kalėdos – baisi šventė, lauki, kol jos greitai praeis, nes
nusibodo aplinkui esantys laimingi žmonės. Parašyk adresu – cirkininkas@gmail.com ir aš Tave
išklausysiu.
Na, ir sniego! Pusnių, raudonų skruostų, rogių, vaikų, duonos, žaidimų,
poilsio, pinigų, juoko, valgių ir ... visko, ko norisi, kad pratęstume šioje
Žemėje džiaugsmingą gyvenimą. Tikiu, kad džiaugsmingi žmonės – tai ir mylintis
žmonės, viskas eina iš to paties energetinio šulinio. Reikia mokėti džiaugtis
ne tik dvasine šviesa, kuri pakyla kaip Kalėdų žvaigždė, bet ir branginti
menkniekius, paprastumą. Juk galiausiai visuma yra svarbiausia, ta harmonija,
kurią galime pajausti, atrasti ir džiaugtis per Kalėdas.
Myliu Jus visus, tokie, kokie esate. Tegu mano žodžiai pasilieka su Jumis
bet kurioje Pasaulio vietoje ir... ir tikriausiai tai yra Kalėdos!
Gerų švenčių, mielieji! Būkite šviesoje net ir tamsiausiomis dienomis
metuose!
Su Meile,
Jūsų maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą