2011 m. vasario 12 d., šeštadienis

Kaip aš susidūriau su gestų kalba

Sveiki visi,

Sakau, pasidalysiu savo asmenine patirtimi su Jumis. Visai neseniai turėjau tokį malonumą bendrauti su kurčiaisiais. Tai atsitiko visai atsitiktinai, viename Vilniaus klubų. Žinot, atėjau pašokti ir šiaip gerai praleisti laiką ir net negalėjau pagalvoti, jog laiką praleisiu taip „turiningai“. Pastebėjau kurčiuosius ir kažkaip nutariau su jais pasisveikinti. Vienas iš jų puikiai kalbėjo ir girdėjo, nes turėjo klausos aparatą, tačiau likusieji šoko ir linksminosi jausdami tik muzikos vibracijas. Jeigu kas nors matėte filmą „Babelis“, tai tikriausiai suprantate, kokia kurčio žmogaus patirtis klubuose – spengianti tyla. Galiausiai ėmiau klausinėti kaip pasisveikinti, kaip parodyti tai ir tai. Ne visada man galėjo padėti kalbantysis, todėl su kurčiaisiais ėmiau bendrauti telefonu, rašant sms‘us, jie puikiai supranta lotyniškas raides, kai kurie moka nerišliai tarti žodžius, tikriausiai, to jie buvo išmokyti. Iš jų išmokau galybę gestų ir svarbiausia, kad jie labai lengvai įsimenami, ne taip kaip užsienio kalbos garsai, judesiai yra tarsi žaidimas, o kai labai nori kažką pasakyti, labai greitai adaptuojiesi. Tai nepaprasta patirtis! Po pusantros valandos jau ėmiau vertėjauti girdintiems ir jie negalėjo patikėti, jog aš taip greitai perpratau jų sistemą. Tiesą sakant, aš irgi nesupratau, kaip galima šitaip greitai. Mums išsiskiriant, po daugiau nei keturių valandų bendravimo, jau galėjau šį tą pasakyti apie save, savo pomėgius, pasakyti savo vardą, ko nors paklausti ir panašiai. Net apmaudu pasidaro, suprantant, jog galbūt viskas pasimirš, nes gestų kalba man labai patiko.

„Rimi“ parduotuvėje jau kuris laikas dirba žmonės, kurie negirdi arba girdi labai mažai. Daugelis iš jų bendrauja gestų kalba. Pats esu patekęs į tokią situaciją, kai pardavėja man rodė gestus, bet aš jų nesupratau, tai teko mudviems griebtis rašiklio. Tokios situacijos labai mažos, trapios ir po to jas pamirštame, tačiau sako, gyvenimas susideda iš smulkmenų, gestų kalba padeda užpildyti šią spragą. O didžiausias džiaugsmas – pats bendravimo malonumas! Dabar galvoju, jog gaila, kad universitete, turėdamas galimybę mokytis gestų kalbos, jos atsisakiau, manydamas, kad tai bus labai sunku ir apskritai bijosiu bendrauti su kurčiu žmogumi. Kvaili stereotipai. Gestų kalba – nuostabi!

Nėra pasaulyje vienos gestų kalbos, kiekviena tauta, šalis turi savo išlavintą gestų kalbą. Labai keista, kiek mes mažai žinome apie tai. Net amerikiečių gestų kalba labai skiriasi nuo britų, nors rodos, kad turėtų būti labai panašūs gestai, tačiau taip nėra. Visada mokėdamas gestų kalbą, kaip sakant, nepradingsi, o kurčiai labai greitai randa bendrą kalbą tarp kitos kalbos gestų atstovų. Noriu pasakyti, kad mokėdamas techniką, laisvai galėsi susikalbėti ir su kitų tautų kurčiaisiais. Taisyklinga gestų kalba turi net savo gramatiką, kuri labai skiriasi nuo mūsų įprastos rašytinės gramatikos. Gestų kaboje nėra buitinės ir oficialiosios kalbos, viskas yra viena, tačiau ji labai išraiškinga ir įvairi. Labai klaidinga yra vadinti kručiuosius kurčnebyliais, kadangi kiekvienas kurčiasis kalba gestų kalba ir moka lietuvių kalbą t.y. mūsų rašytinę kalbą. Iki pat 1945 metų apie gestų kalbą buvo mažai kas žinoma, o kol priklausėme sovietams, tai intensyviai mūsų gestų kalba „rusėjo“ ir tapo labai gimininga. Tik 1995 metais gestų kalba pripažinta gimtąja kalba ir buvo išleistas 5 tomų žodynas, kuriame yra daugiau nei 3000 gestų.

Štai naudingos nuorodos, kurios gali praversti, ieškant informacijos apie gestų kalbą:

Gestų kalbos kursai

Lietuvos kurčiųjų draugija

Vilniaus apskrities gestų kalbos vertėjų centras

Teminiai gestų kalbos žodynėliai

Jūsų Maištinga Siela

1 komentaras: