2011 m. vasario 6 d., sekmadienis

Filmas: "Toli nuo Rojaus"

Sveiki visi,

Tikriausiai esu pradėjęs kokį nors filmų žiūrėjimo maratoną, nes nebegaliu sustoti. Šįkart pasidairiau savo mylimos aktorės Julianne Moore filmografijoje ir nutariau parsisiųsti filmą „Toli nuo Rojaus“ (Far from Heaven) (2002 m.) Tai jau senesnis filmas, tuo pačiu laikotarpiu Moore sukūrė vaidmenį ir filme „Valandos“, net visai nustebau, jog šiame filme vaizduojamas laikotarpis, aprangos stilius ir net aktorės vaidyba labai panašūs su „Valandomis“.

„Toli nuo Rojaus“ – tai filmas, pasakojantis apie paprastos, pavyzdingos ir kartu kuklios moters gyvenimą kaimynystėje. Ji visada turėjo gerą vardą, vaikus ir vyrą, tačiau netrukus jos santuoka ima žlugti, kai ji aptinka savo vyrą su kitu vyru besiglamžančius biure. Moteris, lyg ir bėgdama nuo viso to skausmo, pradeda įsimylėti savo sodininką. Noriu priminti, kad vaizduojami 1957 – 1958 metai, kai baltieji vis dar su dideliu nepalankumu žiūrėjo į juodaodžius. Sodininkas buvo juodaodis. Miestelėnai, moters draugės ima nebesuprasti jos bendravimo ir pradeda smerkti už jos liberalias pažiūras į juodaodžius. Tačiau širdžiai neįsakysi, kaip jau nebepakeisi savo vyro seksualinės orientacijos.

Filmas labiausiai nagrinėja šeimos tarpusavio santykius ir sunkų juodaodžių amerikiečių kelią į lygias teises ir požiūrį visuomenėje. Tai buvo išties sunkus ir negailestingas metas, kada juodaodžių vaikai buvo persekiojami akmenimis, jie negalėdavo normaliai lankyti mokyklų, turėjo nuolatos kraustytis. Tai pasakojimas apie labai trapią meilę, kuri gimė iš gražių pasivaikščiojimų ir pokalbių apie gyvenimą. Dabar ir aš pagalvojau, jog viskas tobula, tikriausiai, ir yra tik Rojuje, kur nežiūrima kaip tu atrodai, kokia tavo odos spalva, materialinė padėtis ir t.t. Bet tas Rojus herojams kasdienybės trintyje toks nepasiekiamas ir neįgyvendinamas, taip bijoma pasipriešinti visuomenės jėgai ir tokiu būdu jie visi lieka toli nuo Rojaus, toli nuo laimės.

Tai gražus filmas, jautrus, subtilus. Nuostabi aktorių vaidyba, šiuo aspektu ir vėl nenusivyliau. Tai filmas, kuriuo reikia mėgautis, suprasti, pateisinti ir nesmerkti, nes šiame filme nėra nei gerų, nei blogų žmonių, čia egzistuoja visai kitokios valdančios jėgos – visuomenės normatyvas, per kuriuos visi pagrindiniai personažai yra bent jau mentališkai peržengę maištininkai.

Įvertinimas: 9.5/10

Jūsų Maištinga Siela

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą