2011 m. vasario 1 d., antradienis

Filmas: "Mano gyvenimas be manęs"

Sveiki visi,

Šiandien dar trumpai apie filmą „Mano gyvenimas be manęs“ ( My life without me ) (2003 m.). Na, tenka pripažinti, kad buvau nustojęs žiūrėti filmus, kažkaip nuo jų buvau atitolęs ir nežinau, kiek visa tai dar tęsis, bet visai neseniai ir vėl pažiūrėjau gerą dramą ir pagalvojau, kad tai kol kas geriausias filmas matytas 2011 metais, nors tiek dar jų šiemet ir tematyta. Filmas gan jau senas, žiūrint iš šių dienų perspektyvų, tačiau to senumo nė kiek nesijaučia. „Mano gyvenimas be manęs“ – tai emocionalus ir labai mokantis paveikti žmogaus psichiką filmas. Nesakau, kad tai blogai. Tai filmas, kai many ir vėl sukilo seni, pamiršti dalykai, vėl sukėlė norą džiaugtis ir gyventi kiekviena minute.

Tai pasakojimas apie merginą, kuri sužino, jog jai liko gyventi apie du mėnesius. Gyvenimas ir taip sunkus, gyvenimas priekaboje su vyru ir dvejais vaikais, naktiniu valytojos darbu ir t.t., toli gražu nėra labai „fainas“, tačiau ji niekada gyvenime ir nesiskundė, darė ir mylėjo tai kaip mokėjo. Už ką liga? Sunku pasakyti, tačiau ji nusprendžia keisti gyvenimą. Ne, čia nebus nieko panašaus į „Gitarą“, „Veronika nusprendė mirti“ ir kitas laimingai pasveikusių filmų kartotekas. Šis gyvenimas labai laikinas, jos detalės keičiamos po truputį, kasdieniškai, o ne grandioziškai, kaip mėgstama rodyti tokios tematikos filmuose. Reikia sutvarkyti gyvenimą taip, kad vyras būtų laimingas su vaikais, reikia ir pačiai pajusti kitokio gyvenimo skonį. Dievaži, jai galiausiai ir pavyksta, tačiau pavyksta padaryti labai mažai, bet pagrindinė herojė prieš viską jaučiasi laimėjusi ir pasiteisinusi. Nesvarbu, kaip jos vietoje darytumėte jūs, nesvarbu. Svarbu, suvokti individualybės jausmą, tai, kaip kiekvienas žmogus nusprendžia praleisti savo paskutines gyvenimo dienas.

Filmas labai jautrus, joje pačioje išryškėja daugybė graudžių, sudėtingų traumų, istorijų ir kitų dalykų, kuriuos, tiesiog, reikia mokėti išklausyti. Tai nėra labai lengvas filmas, tai laiko tėkmė, tai yra gyvenimas. Mano galva, tai daug įdomesnis ir geresnis filmas už „Veronika nusprendė mirti“ ir daugelį kitų filmų, kurie nagrinėja mirties, gyvenimo ir palikimo klausimą. (Nepaprastai geri aktoriai. Džiaugiuosi atradęs Sarah Polley, iš TV serialo "Kelias į Evonlį", kuri man vietomis panešėjo net į Uma Thurman.) Atsikeli rytoj rytą ir suvoki, jog ir rytoj teks gyventi, nesvarbu, kad po savaitės tavęs nebebus. Nesvarbu... Dabar ir vėl reikia gyventi.

Įvertinimas: 10/10

Jūsų Maištinga Siela

1 komentaras: