Sveiki visi,
Vakar kaip tyčia perskaičiau Aliaus Balbieriaus skelbtus „Besarabijos trieilius“ „Literatūra ir menas“ laikraštyje. Nežinau, kaip Jums, bet mane kažkuo pakerėjo, pakvipo vėjais, stepėmis, atviru dangumi. Apskritai Alis Balbierius dabar yra labiau žinomas kaip „Literatūra ir menas“ fotografas, daug jo nuotraukų pasirodo šiame leidinyje, jis taip pat vienu momentu yra buvęs šio laikraščio redaktoriumi. Yra išleidęs eilėraščių ir eseistikos rinkinių. Nieko nevardinsiu, tiesiog iš laikraščio parinkau keletą mane labiausiai sužavėjusių trieilių. Pasijutau taip, lyg manyje kažkas buvo pažadinta.
***
Saulėgrąžų kaulai
bėga link horizonto –
Besarabijos stepė...
***
Tūkstančiais lūpų
šnabžda vėjo mantras
kukurūzų stiebai
***
Voratinkliai verkia...
Ankstų rytą juos skriaudė
ašmens stepių šalnos.
***
sutrupės tuoj
rudai surūdijęs
žiogas rudenėj žolėj...
***
moters šešėlis
per sielą lyg lauką:
ir vėjo švelnumas....
***
Žvaigždę ryto rasoj
iš avinėlio pėdos
gėrė kadaise meistro akis
***
į pietus jau
nusinešė mano šešėlį
stepių erelio vyzdys
***
akacijų kelmo
rievių rūstumas –
lyg ašmenys laiko...
***
juodžemis juodas
šviečia balčiau užu saulę
kviečio grūdeliui
***
Skleidžias fazanas
lyg lopelis pavasario –
rudenio purvas voljeruos...
***
stepių tilviko
sidabras grakštus
sudūžta į dangų...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą