2010 m. gruodžio 27 d., pirmadienis

Ar tikrai kapitalizmas gožia Kalėdas?

Sveiki visi,

Kažkas kalbėjo spaudoje taip anarchistiškai ir labai socialistiškai apie vartotojiškumą, kuris pasireiškia Kalėdinių dovanų pirkimo karštligėje. Tenka sutikti, kad tame yra nemažai tiesos. Bet tik iš pirmo žvilgsnio. Svarbu yra pakeisti požiūrį ir žvelgti pozityviai. Jeigu tik matysime vien blogąją pusę – būsime žlugę. Nežinau, gal paveiktas „Karmos diagnostikos“, ėmiau „blogyje ir negatyve“ įžvelgti ir gerumo dėsnius. Yra griovimas, nykimas tik tam, kad būtų atėjimas kažkam naujo. Toks pasaulio chaoso dėsnis, juk taika ir ramybė neegzistuotų kaip sąvoką, jei šalia nebūtų chaosas. Realybėje irgi yra tas pats. Šios priešybės neišskiriamos.

Taigi Kalėdinių dovanų karštligėje, mes galime dejuoti, kad esame pilni rūpesčio, kad negalime įpirkti dovanų, o jei galime, tai perkame masiškai. Be dovanų – ne Kalėdos. Norėčiau su tuo nesutikti. Aišku, biznieriai daro per Kalėdas savo pelną, nieko čia nepadarysi, bet viskas priklauso nuo mūsų požiūrio. Manau, pirkimas, savo pinigų atidavimas vardan kito, jau yra indelis į dalybas. Tau duodu – aš gaunu. Pirkimas yra ne šiaip sau kapitalistinis procesas, bet juk visų pirma, tai proga pagalvoti apie kitą. Tokiu būdu suvienijame save su artimaisiais, kartu permąstai praėjusius metus, bandai prisiminti, ko tam žmogui trūksta, ko jis norėtų gauti ir tokia inercija mes einame į parduotuvę pirkti dovanos.

Šalia kažkur išlieka kapitalizmas, bet greta eina mintys, jausmai, artimieji. Ir jie, mano galva, yra kur kas svarbesni. Vartojimas, jis visada yra ir bus, tačiau Kalėdų stebuklas yra tame, kad vartojimas būna ne dėl savęs, bet dėl kito, dėl artimojo. Žinot, tikiu, kad Visata tai jaučia, jos dėsniai yra nekintantys, mes egzistuojame ne tik sau, visuomenė yra gyvas organizmas, bendra atmosfera, aura, galiausiai biolaukas, kuris atliepia į dalybas, tikėti tuo ar ne, Jums rinktis. Šį ryšį mes vėl per Kalėdas sustipriname, tai yra faktas. Mes imame kitus prisiminti, sveikiname. Ir jeigu galiausiai nebūtų to vartotojiško kapitalizmo, mes sveikintumėme ir dovanotume ką nors kitą. Tad Kalėdos su materialia ar dvasine dovana vis tiek yra Kalėdos. Šeimos, artimųjų, draugų šventė.

Jūsų Maištinga Siela

2 komentarai:

  1. Dovanoms progų nereikia. Problema ne negatyvume, o tame, kad daugelis sugeba galvoti apie kitus tik per šventes.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Na, nelygu kaip pažiūrėsi. Gerai, kad bent jau per šventes apie kitus pagalvojama.

    AtsakytiPanaikinti