Dar keletas eilėraščių (2)

Meilės peizažas

Aš tau popierėlį nuo kramtomosios gumos

Daviau kai tau buvo šešeri

Tu jį įdėjai į mamos knygą

O jis vis dar kvepia

Kaip prieš dvidešimt metų

Kai tą dieną

Sode sūpuodami vienas kitą

Pūtėme kramtoškių burbulus

Negalvodami

Kas bus rytoj −

Popierėlis nuo gumos

Bilietas be persėdimo

Visam gyvenimui

Procesas

Prarasto laiko beieškant

Žaidžiu stiklo karoliukais

Stiklo šalyje bandau įžiūrėti

Jaunojo Verterio kančias

Per metamorfozės vienuolika minučių

Marti stebi jaučio aukojimą

Vėtrų kalne kvėpuodama į marmurą

Su peteliške ant lūpų

Žalčio žvilgsniu murma į sieną

O sename dvare Mėlynbarzdžio vaikai

Tarią vardą tamsoje Faustas

Nors Dėdės Tomo trobelėje

Meistras ir Margarita neturėjo geros motinos

Tačiau šimtas metų vienatvės

Dievų miškuose ar Paryžiaus katedroj

Nepakeliama būties lengvybė ta pati

Tėvas Gurjo priešaušrio vieškeliuose

Sodybų tuštėjimo metu skaito Lietuvos metraštį

Ieškodamas Da Vinčio kodo

O tuo tarpu lietuviai prie Laptevų jūros

Kaitindami Ameriką pirtyje laukia Mobio Diko

Prie didelio kelio miškais ateina ruduo

Vizijų šermenys pragiedruliauja blogio gėlėmis

Ir tik altorių šešėly robotas su peteliške

Šuns širdį placebo būdu anarchistiškai išpažįsta

Apdainuoja Rolando giesme

Petras Kurmelis baigia žymėti traukinius

Ir ilgą kaip šimtmečiai dieną

Raganius buria obuolio sėklom raudoną ir juodą

Ir spindi ledynmečio žvaigždės

Šėtoniškos eilės liejas fontanais

Ir džiūsta drobulė balta

Ant amžinai žaliuojančio klevo

Tiesa

Bitės geluonimi

Tuksenk Morzės alfabetu

Ilgiausią erezijos odę

Į sūrius akies obuolius

Apie gyvenimo tiesas

Kurių nepasidalinome

Arba pasidalinome per daug

Kobros dantimis

Gremžk nuo mano nugaros tinką

Atimk kas nebeatimama

Grąžink kas negrąžinama

Ir būsim atsiskaitę

Sėklos

Vaikystėje rinkau obuolio sėklas

Obuolių mažai valgiau

Tačiau rinkau iš senelio nuograužų

Kruopščiai apipjaustytų peiliuku

Bėriau jas į degtukų dėžutes

Vėliau į stiklainius

Į stalčius

Į maišus

Į aruodus

Į priekabas

Į aikštes

Į miestus

Į Lietuvą

Į pasaulį

Tačiau nė viena sėkla

Iki šiol nesudygo

Užaugau pats

Prieš gimstant

Rausvais lūpų teptukais

Suskaičiuok kiek pas mane kaukių

Ir surask tikrą mane

Už nesudužusio porceliano

Neįveikiama mano paties galimybė

Niekieno nepažinta

Nepaliesta mano paties rankų

Atpažink mano nuotaiką

Ir tikriausią iš jų išsirink

Lūpų teptukais apibrėžk mano ribas

Naują formą suliek mano esybei

Ir suteik vardą

Pagimdyk mane

Mama

Jūsų Maištinga Siela