2010 m. vasario 4 d., ketvirtadienis

Apie nieką ir kitus demonus


Sveiki mielieji! Būna dienų lyg tyčia, kada atrodo, kad gyvenimas teka kaip pieno upė, monotoniškai ir nieko ypatingo nenutinka. Taip galėčiau apibūdinti savo savaitę, jau nekalbant apie tai, kad reikia nustoti skųstis oru ir pasibaisėtinais keliais. Prisėdi prie kompiuterio ir nežinai ką parašyti, kuo galėtum pasidalyti ir papasakoti. Kadangi šiandien nėra temos, todėl kalbėsiu apie nieką! Apie nieką kalbėti galima visada, ką dažniausiai ir daro žmonės, kalbėdami apie nieką, klausosi nieko ir neretai gyvena su nieko, mes apsupti, okupuoti tuo nuožmiojo NIEKO – kasdieninės gyvenimo ceremonijos būtų iš tikrųjų nieko vertas, jei ne dvasinis žmogaus pasaulis, į kurį įeina jo vaizduotė, išmonė, svajonės, mintys ir samprotavimai. Kiekvienoje makaulėje glūdi niekas ir kartu nepakinkoma, galbūt ribų neturinti fantazija. Bet būna dienų, o net ir ilgiausių tarpsnių, kada, atrodo, niekas nevyksta arba nieko negali nutikti, nes nėra tam galimybių, o dievai, net nėra laiko, kad kažkas nutiktų. Kad ir kaip tai keistai nuskambėtų, tai – absurdas! Nes kasdien visada kas nors nutinka, netgi tada, kai lovoje gulime pusplikiai apsidrabstę maistų ir žagsim kaip paskutinės kiaulės, diena kai reikia poilsio ir yra prasminga, nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad niekas nevyksta. Juk šiaip ar taip nieko neveikimas arba kalbos apie nieką dar niekam neatėmė gyvybės, atvirkščiai, ji būtina sąlyga, norit išgyventi PILNAME IR VISKO UŽPILDYTAME PASAULTYJE! Būdami ekologiški, mes jaučiame nuolatinį naujų permainų alkį permainoms, nors nepastebime, kad esame aptekę veikla, neskaitant tinginystės, kad norime vis dar daugiau galimybių, dar daugiau nuotykių, kad pagaliau nunuodytume tą NIEKO jausmą. Jau pradėjau tauzyti filosofiškai, o iš tikrųjų juk tauziju apie vieną ir tą patį – apie NIEKĄ! Keista, staiga viskas ima ir nuščiūva, viskas tampa abstraktu ir neapčiuopiama. Jeigu mes tiek apsipylę NIEKUOM, ir jeigu bet koks tauzijimas nejaučia tampa NIEKU, tada leiskit paklausti, gerbiamieji agrarinės valstybės piliečiai, tai kame yra PRASMĖ?


Jūsų Išprotėjusi Maištinga Siela

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą